Discontinue
41régulation discontinue — trūkusis valdymas statusas T sritis automatika atitikmenys: angl. discontinuous control vok. unstetige Steuerung, f rus. прерывистое управление, n pranc. commande discontinue, f; régulation discontinue, f …
42grandeur discontinue — trūkusis kintamasis statusas T sritis automatika atitikmenys: angl. discontinuous variable vok. nichtstetige variable, f; unstetige variable, f rus. прерывистая переменная, f pranc. grandeur discontinue, f …
43variation discontinue — trūkusis kitimas statusas T sritis automatika atitikmenys: angl. discontinuous variation vok. sprunghafte Änderung, f rus. прерывистое изменение, n pranc. variation continue, f; variation discontinue, f …
44action discontinue — trūkioji veika statusas T sritis radioelektronika atitikmenys: angl. intermittent action vok. aussetzende Wirkungsweise, f rus. прерывистое действие, n pranc. action discontinue, f …
45variation discontinue — trūkusis kitimas statusas T sritis fizika atitikmenys: angl. discontinuous change; discontinuous variation vok. diskontinuierliche Änderung, f; unstetige Änderung, f rus. прерывное изменение, n pranc. changement discontinu, m; variation… …
46distribution discontinue — diskretusis pasiskirstymas statusas T sritis fizika atitikmenys: angl. discontinuous distribution; discrete distribution vok. diskrete Verteilung, f rus. дискретное распределение, n pranc. distribution discontinue, f; distribution discrète, f …
47ligne discontinue — pertrauktoji linija statusas T sritis Gynyba apibrėžtis Brūkšninė ar taškinė linija žemėlapyje, rodanti neaiškių objektų ar kitų elementų išsidėstymą. atitikmenys: angl. interrupted line pranc. ligne discontinue …
48disc — • discontinue …
49Discontinued — Discontinue Dis con*tin ue, v. t. [imp. & p. p. {Discontinued}; p. pr. & vb. n. {Discontinuing}.] [Cf. F. discontinuer.] To interrupt the continuance of; to intermit, as a practice or habit; to put an end to; to cause to cease; to cease using, to …
50Discontinuing — Discontinue Dis con*tin ue, v. t. [imp. & p. p. {Discontinued}; p. pr. & vb. n. {Discontinuing}.] [Cf. F. discontinuer.] To interrupt the continuance of; to intermit, as a practice or habit; to put an end to; to cause to cease; to cease using, to …
